- ištraukis
- ìštraukis sm. (1) Š žr. ištrauka 5: Tankiai pas jį svečiai – vis tai ištraukis Krk. Svečiuos važiuot žmogui ìštraukis Jnšk. Vis iš žmogaus nereikalingas ìštraukis: duok valdžiai, duok kunigui, duok ubagui (mokėk mokesčius, pilk grūdą) Jnšk. Viršininkas ieško tik ìštraukio nuo manęs, t. y., kad tik ką ištrauktų J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
